Dėl silpno arba nestabilaus grunto kenčiančių pastatų problema Lietuvoje tampa vis opesnė. Ir nors staigmenų gali pateikti ir šimtamečiai pastatai, visgi pagal padarytas projektavimo ar statybos klaidas nauji statiniai – pirmauja. „Absoliutus mūsų rekordas – kai sėdančias grindis gavome tvarkyti dažais dar kvepiančiame privačiame name, į kurį gyventojai dar net nebuvo įsikėlę“, – pranešime spaudai pasakojo UAB „Geolift Baltic“ inžinierius Valdas Kordušas. Jis paaiškino, kas lemia tokias problemas ir įvardijo požymius, iš kurių įsigyjant būstą galima įtarti, jog pastatas stovi ant netinkamo grunto. Taip pat atskleidė, kas blogiausio gali nutikti, jei problema nebus sprendžiama. Vargas dėl nestabilaus grunto – nepasisekė ar reikia ieškoti kaltų? Nors nuo 2011 metų ypatingiesiems, o nuo 2017 metų – ir neypatingiesiems statiniams statyti sklype privalomi inžineriniai geologiniai ir geotechniniai grunto tyrimai, visgi iki šiol dažniausia sėdančių grindų ar pamatų priežastis – nestabilus arba silpnas gruntas. Pasak V. Kordušo, dažniausiai naujos ar sąlyginai naujos statybos pastatuose grunto sukeltas statinio stabilumo problemas lemia projektuotojų, kurie tinkamai neįvertino geologinių sąlygų ir nesuplanavo tinkamų konstrukcijų, klaidos. Klaidų padaro ir statytojai.
„Tarp statybinio broko pavyzdžių – piltinis, tačiau tinkamai arba nepakankamai sutankintas gruntas. Pasitaiko ir inžinerinių avarijų, kai gruntas išplaunamas, pavyzdžiui, dėl trūkusio vandentiekio, nors nuo tokių rūpesčių apsisaugoti tereikia laikytis vienos taisyklės – jokių jungčių po grindimis. Visgi pakankamai dažnai pasitaiko, kai klojant vamzdyną sutaupomos kelios dešimtys eurų, o vėliau tenka ardyti grindis ir ieškoti nesandarių mazgų, juos remontuoti, tuomet – užpildyti grunte susidariusias tuštumas ir gruntą stabilizuoti, ir, dažniausiai, dargi pakelti nusėdusias grindis, – pasakojo V. Kordušas. – Senesni pastatai ima smigti dėl gamtos išdaigų ir kitų aplinkoje vykstančių radikalesnių pokyčių, įvykių. Pavyzdžiui, yra pasitaikę atvejų, kai Vilniaus senamiestyje statytojai vietoje brangesnių gręžtinių polių panaudojo poliakalę ir visi aplinkiniai statiniai pradėjo aižėti tiesiog akyse“.
Požymiai, įspėjantys apie pastato problemas Net jei nesate profesionalus statybininkas, iš tam tikrų požymių sėdančias grindis ar pamatus galima pamatyti ir plika akimi. Žinoma, su sąlyga, jog pastatas stovi jau bent 3–4 metus, nors pasitaiko atvejų, kai problemos į dienos šviesą iškyla ir dar visiškai naujuose pastatuose.
Skaitykite daugiau: https://www.delfi.lt/bustas/statyba/plika-akimi-matomi-pozymiai-kurie-ispeja-apie-pastato-problemas-nieko-nedarant-namas-gali-sugriuti-89225517