Atliekant CPT – tikslas nustatyti pagrindą sudarančius sluoksnius, jų kaitą, įvertinti šių sluoksnių geotechnines savybes. Litologijos kaitą apsprendžia qc ir fs/qc parametrai. GEOTECH zondai turi galimybę matuoti porinį slėgį, kuris dažniausiai efektyviai parodo grunto tipą.
Labai efektyviai CPT naudojamas zonduojant silpnus gruntus. Gręžiniais patvirtinamas grunto tipas, o pagal CPT duomenis tikslinamos ribos.
Statiniu zondavimu nustatomas grunto kūginis stiprumas qc yra ne kas kita kaip grunto ribinis stiprumas Ru, nes, smeigiant zondą, gruntas iš po jo kūginio smaigalio išspaudžiamas į šonus. Kaip rodo teoretinė analizė, grunto kūginis stiprumas qc, kaip ir ribinis stiprumas Ru, priklauso nuo grunto mechaninų savybių, taip pat nuo smėlių tankumo ir molinių gruntų konsistencijos. Taigi galioja tokia realiai egzistuojanti apibendrinta priklausomybė
qc= f(E, n, j, c, ID, IL, …)
Ji rodo, kad pagal statiniu zondavimu išmatuotą grunto kūginį stiprumą qc galima nustatyti joje esančius grunto savybių rodiklius. Tačiau ta priklausomybė įvairialypė ir sudėtinga, todėl, nustatant pagal ją vienos savybės rodiklį, visada bus daroma didesnė ar mažesnė klaida, nes grunto kūginio stiprumo qc didumui tuo pačiu metu turi įtakos ir kitos grunto savybės. Ta priklausomybė iš tikrųjų yra sudėtingesnė, negu čia užrašyta nes grunto kūginis stiprumas priklauso dar ir nuo kitų veiksnių: nuo vertikalių ir horizontalių grunto normalinių įtempimų santykio, nuo zondavimo gylio (nuo viršutinių sluoksnių svorio), nuo cementacinių ryšių tarp dalelių ir kt. Nors priklausomybė sudėtinga ir nedidelio tikslumo, daugelis specialistų įvairiose šalyse eksperimentiniu būdu, lygiagrečiais bandymais tyrė koreliacines priklausomybes tarp grunto kūginio stiprumo ir kai kurių jo mechaninių savybių. Remiantis tokiu būdu gautomis koreliacinėmis priklausomybėmis, galima pagal išmatuotą grunto kūginį stiprumą qc nustatyti pagrindo skaičiuojamąjį stiprumą ir kai kuriuos grunto savybių rodiklius: deformacijų modulį, vidinės trinties kampą, sankabumą, smėlių tankumą, molinių gruntų konsistenciją. Kai kurios iš tų priklausomybių pateiktos ir statybos normose CH 448-72. Jomis naudojantis, patikimiau, greičiau ir ekonomiškiau gaunama informacija apie gruntų savybes, negu tiriant laboratorijoje keletą atsitiktinai paimtų grunto bandinių.
Norint sužinoti būsimo pamato stiprumines savybes naudojamas statinis zondavimas, kad teisingai įvertinti bei užtikrinti pastato ilgaamžiškumą ir parinkti teisingą pamato projektą:
- projektuojant seklius pamatus,
- projektuojant gręžininius pamatus,
- projektuojant polius
Galima daryti išvadą, kad remiantis zondavimo duomenimis, galima išspręsti daugelį pagrindų ir pamatų projektavime aktualių uždavinių: išaiškinti grunto sluoksnių slūgsojimo sąlygas bei jų vienodumą vertikalia ir horizontalia kryptimi, išskirti inžinerinius geologinius elementus, nustatyti pagrindu naudojamų gruntų stiprumą, kai kurių grunto savybių rodiklius. Zonduojant tie duomenys gaunami greičiau ir ekonomiškiau, negu tiriant gruntus laboratorijoje. Tai ypač svarbu, kai gruntas nevienalytis – zonduojant tokį gruntą, aptinkami silpni tarpsluoksniai, kas svarbiau, negu tiksliai ištirti keleto atsitiktinai paimtų grunto bandinių savybes laboratorijoje.