Pagal A.Atenbergą, būdingomis drėgmėmis laikome drėgnį plastiškumo riboje (Wp) ir drėgnį takumo riboje (WL). Jis pirmasis įvedė instrukcijas nustatyti šioms charakteristikoms. Eilė eksperimentų parodė, kad bandymų rezultatai priklauso nuo autoriaus. Be to, kai kuriems gruntų tipams, kurie turi galimybę išskirti vandenį smūgio, vibracijos dėka, buvo stebimas molingos masės slinkimas indo sienelėmis, ir duoda ne visai tikslius rezultatus. Dėl to 1932 m. A.Kazagrandė sukonstravo prietaisą ir pasiūlė metodikas, kad išvengti galimų klaidų bei trūkumų nustatant takumo drėgnį ir taip pat standartizuoti jį.
1939 m. buvo įvesti griežti standartai, kurie su mažomis pataisomis naudojami ir dabar JAV, Pietų Amerikoje, daugelyje Europos šalių, Azijoje ir Afrikoje bei turi indeksus D 423-66 nustatant takumo drėgnį LL ir D 424-59 nustatant plastiškumo drėgnį PL. Skirtumas tarp LL ir PL buvo pagal A.Atenbergą pavadintas plastiškumo skaičiumi PI.
Be to, nežiūrint į tai, kad A.Kazagrandės prietaiso pagalba ir pakartotinų drėgnių nustatymo subjektyvumas įvertinant LL ir PL buvo sumažintas, dalis faktorių, kurie gali iššaukti skirtingo tipo klaidas vis dėlto liko. Joms priskiriamos: prietaisų įvairumas, netikslumai kalibruojant lėkštutės kritimo aukštį, nehorizontaliai paruoštas grunto paviršius lėkštutėje, mažesnis ar didesnis naudojamo grunto kiekis bandymo metu, pagreitintas ar sulėtintas rankenėlės sukimo greitis, patalpinant gruną į lėkštutę susidarę oro burbulai, nevienalytės grunto masės poveikis dėl blogo išmaišymo. Tokie dideli nukrypimai nuo standarto, reikalauja gautų rezultatų tikslaus įvertinimo.
1949 m. buvusioje TSRS A.M. Vasiljevas pasiūlė naują metodą nustatant takumo drėgnį WL, kurio pagrindu sudarytas GOST 5180-84. Plastiškumo drėgnio Wp nustatymas pagal GOST 5180-84 principe nesiskiria nuo standarto D 424-59, naudojamo nustatant PL.
Naudojantis Vasiljevo pasiūlyta metodika, taip pat gali atsirasti klaidos nustatant takumo drėgnį ir plastiškumo skaičių: per didelis arba per mažas kūgio įsmigimo gylis, nevienodas kūgio kritimo aukštis, klaidos nustatant drėgnį, oro burbulų susidarymas grunto pastoje, grunto masės nevienalytiškumas.