Prieš projektuojant bet kokio statinio pamatus būtina atlikti grunto tyrimus. Visgi kai kurie statytojai abejoja, ar tikslinga atlikti geologinius grunto tyrimus, ir mano, kad šis reikalavimas yra daugiau būtinybė gauti eilinį biurokratinį dokumentą, sudarantį papildomą kliūtį statant namą. Taigi, kada grunto tyrimai yra svarbūs ir kodėl prieš perkant sklypą reiktų patikrinti vandens ir dirvožemio būklę? Hidrogeologo Antano Marcinonio teigimu, inžineriniai geologiniai tyrimai yra būtini dėl projektuojamų konstrukcijų patikimumo, statybos rentabilumo. Teisės aktais yra nustatyta, kad reikia atlikti tyrimus. Geologinio tyrimo ataskaita turi būti pridėta prie statinio projektinės medžiagos. Tyrimas užregistruojamas Lietuvos geologijos tarnybos žemės gelmių registre. Net ir nesudėtingiems pastatams reikalingas inžinerinis geologinis tyrimas. Kuo statiniai sudėtingesni, tuo reikalavimai griežtesni. Atsižvelgiant į grunto tyrimų rezultatus galima spręsti apie būsimo namo pamatų tipą ir įgilinimą. Pasak A. Marcinonio, projektuotojas, remdamasis tais rezultatais, turi galimybę parinkti optimalų ir saugų konstrukcijų variantą. „Priklausomai nuo grunto stiprumo projektuojama atitinkama konstrukcija. Pavyzdžiui, projektuotojas mano, kad statinio pamatams gali prireikti dešimt polių, tačiau grunto tyrimai parodo, kad visiškai užtenka ir penkių, nes gruntas išties yra geras. Taip sutaupoma medžiagų ir darbų kaštų. Kai statytojai ar projektuotojai pamato skirtumą, nori atlikti dar daugiau tyrimų, ne vien būtinus, kurie nustatyti teisės aktuose“, – sakė A. Marcinonis. Inžinerinius geologinius tyrimus gali atlikti tik licenciją turintys asmenys. Jeigu jie tokios licencijos neturi, tirti negali. Jei visgi ištyrė – niekas nevertins rezultatų, jie bus pripažinti niekiniais. Kad gautum tokią licenciją, turi įrodyti savo kvalifikaciją, ji suteikiama tik inžinieriui-technologui geologui. Topografinėje nuotraukoje atvaizduojama teritorija, kurios reikia inžinerinių tinklų prisijungimui suprojektuoti. Topografines nuotraukas sudaro geodezininkai. „Mes jomis naudojamės kaip pagrindu, ant kurio išdėliojame taškus. Jos reikalingos ir statinių projektuotojams“, – pažindino su procesu A. Marcinonis. Paklausus, koks yra greičiausias ir populiariausias grunto tyrimų būdas, hidrogeologas tikino, kad faktiškai jis visais atvejais vienodas: reikia išgręžti gręžinį, paimti grunto mėginių. Reikia nustatyti, kokia grunto sudėtis, kokiame gylyje slūgso gruntinis vanduo, koks uolienų vandeningumas. „Taip pat reikia patikrinti stiprumines savybes. Atliekamas statinis zondavimas – spaudžiamas kūgis, pagal grunto pasipriešinimą fiksuojamos savybės. Gaunama karotažo zondavimo kreivė. Pagal ją skaičiuojami grunto parametrai. O pagal grunto parametrus projektuotojai vertina, kokių pamatų reikės“, – darbų eigą trumpai apibrėžė A. Marcinonis. Gręžinių kiekis ir gylis Gręžinių gylis yra įvairus. Anot specialisto, jis priklauso nuo pastato konstrukcijos, paskirties. Jei planuojamos nedidelės apkrovos, gręžinių gylis gali būti vienoks, kitais atvejais – didesnis. Priklauso nuo geologinių sąlygų, kokioje vietoje statinys yra statomas. Jei gruntas silpnas, randama durpių, vadinamojo plaukiančio smėlio, tada reikia gręžti giliau, kol rastos uolienos bus tinkamos pamatų pagrindams. Tiriamųjų gręžinių kiekis priklauso nuo statinio dydžio. Projektuojant individualų gyvenamąjį namą, įprastai daromi standartiniai du statinio zondavimo taškai – du nedideli gręžiniai. „Jeigu išgręžus du gręžinius gruntas panašus, dažniausiai daugiau gręžti nėra reikalo, perteklinis darbas. Tačiau jei viename gręžinyje gruntas vienoks, kitame – kitoks, tada reikalingas patikslinimas. Gali būti standartinės situacijos, tačiau jos turės tam tikrų nuokrypių“, – teigė A. Marcinonis. Grunto mėginiai tiriami laboratorijoje, nustatomos stipruminės savybės – fizinės, mechaninės, surašoma ataskaita. Toks standartinis tyrimas kainuoja apie 600–700 eurų. Aišku, daug priklauso nuo planuojamo statinio. Jeigu statiniai didesni, pavyzdžiui, daugiabučiai ar gamyklos, būna, kad inžineriniai tyrimai kainuoja dešimtis tūkstančių“, – pastebėjo specialistas. Planuojant sudėtingesnius statinius ir esant mažiau palankiam reljefui, geologinėms sąlygoms nustatyti pasitelkiami ir kiti tyrimo metodai. „Viskas priklauso nuo geologinės sąrangos, o geologinė sąranga priklauso nuo vietovės. Antai turime unikalų regioną šiaurės Lietuvoje – Pasvalio ir Biržų rajonus, kur yra gipso ir susidaro karstinės tuštumos, įgriuvos. Ši teritorija išskirta teisės aktuose, nustatyti griežtesni reikalavimai“, – sakė A. Marcinonis. Pirmiausia gruntas turi būti tiriamas geofiziniu metodu – nuo žemės paviršiaus geofiziniais prietaisais fiksuojama, ar yra, ar nėra tuštumų. Vėliau gręžiama. Šiaurės Lietuvoje statyba yra brangesnė. Anksčiau pagal nustatytą tvarką tyrimų kainos skirtumą kompensuodavo valstybė, dabar tai yra panaikinta. „Tik įsivaizduokite, pasistatote sodybą prie gražaus ežeriuko. Vieną dieną grįžtate – tik kaminas kyšo iš po žemių. Susidarė tuštuma ir namas įsmuko. Deja, taip būna“, – konstatavo hidrogeologas ir pridūrė, kad dėl nežinojimo galima nukentėti. Anot jo, namą galima pastatyti ir virš tuštumos – polius, atramas įremiant į stiprias uolienas. Tokiu atveju reikalingos kitokios konstrukcijos, kitoks projektavimas. „Bus brangiau, užtat namas nenuvirs. Tada ir tuštuma gali atsiverti po namu – tai neturės įtakos“, – sakė A. Marcinonis. Kuo užteršta žemė? Atlikti papildomus inžinerinius geologinius tyrimus gali tekti ir tuo atveju, jei statytojas sugalvotų įrengti papildomus namo aukštus. Tokių reikalavimų atsiranda, jei įforminama kapitalinė namo rekonstrukcija, keičiasi apkrovos. „Mūsų, kaip specialistų, požiūriu, papildomo tyrimo dažniausiai nevertėtų reikalauti. Žinoma, priklauso nuo grunto sudėties. Bet jei namas jau pastatytas, o tyrimas padarytas anksčiau, norima tik truputį prasiplėsti, nėra būtinybės tirti iš naujo, kaip teisės aktai numato. Manau, šitas dalykas ateityje bus pakoreguotas“, – įsitikinęs A. Marcinonis. Hidrogeologas pasidžiaugė išaugusiu statytojų sąmoningumu – vis dažniau pasidomima, ar sklypas neužterštas. Užteršta žemė – aktuali problema. Yra tokių vietų – miestuose, buvusių gamyklų teritorijose, kaimuose, kur buvo pesticidų saugyklos. Dažniausiai statiniai jau būna likviduoti, požymių nelikę. Pasitaiko, kad tokia teritorija parduodama kaip sklypas namui statyti. „Reali situacija: žmonės įsigijo sklypą patogioje miesto vietoje. Nebuvo vandentiekio, tad įsirengė vandens gręžinį. Tik kilo bėda – bėga amoniakinis vanduo, nors gręžinys iš gilesnių. Paaiškėjo, kad toje vietoje kažkada veikė amoniako saugykla. Užterštas ir požeminis vanduo. Jei gruntas būtų ištirtas iš anksto, būtų žinoma rizika“, – sakė pašnekovas. Jis rekomendavo prieš įsigyjant žemės sklypą neištirtose vietovėse pasidomėti, ar ten nebuvo panašių objektų. Geologijos tarnyba esą turi potencialių taršos židinių registrą, kuriame užregistruoti visi Lietuvoje buvę taršūs objektai. „Nors dabar jų toje vietoje nebėra, jie suregistruoti. Jei toks potencialus taršos židinys toje vietovėje buvo, būtina ištirti gruntą“, – tvirtino hidrogeologas.
https://www.alfa.lt/gyvenimas/namai/namo-statybos-be-geologiniu-tyrimu-kuo-rizikuojama/258285/
© 2024 Ingeo