Uostai statomi jūrų įlankose, užutekiuose, lagūnose, upių žiotyse. Uostai tai sudėtingi įvairių inžinerinių statinių kompleksai. Dalis uosto statinių statoma toli nuo kranto — molai, bangolaužiai, pirsai, švyturiai, kiti jūros ir kranto riboje, pavyzdžiui, krantinės, treti — sausumoje, pavyzdžiui, keliai, ūkiniai ir administraciniai pastatai. Todėl, atliekant inžinerinius geologinius tyrinėjimus, reikia labai gerai ištirti ir akvatoriją, ir jūros krantus. Ypatingą dėmesį reikia atkreipti į pakrantės geomorfologines sąlygas, abrazijos ir akumuliacijos įtaką pakrantės formavimuisi. Reikia ištirti nešmenų judėjimą išilgai kranto, jų įtaką dugno formavimuisi, dugno ir pakrantės gruntus, dumblo sluoksnio storį, sudėtį ir savybes.
Tam tikslui sudaroma 1 : 25 000-1 : 50 000 mastelio inžinerinė geologinė nuotrauka. Ja remiantis, nustatoma uosto statybos rajono geologinė sąranga, hidrogeologinės ir geomorfologinės sąlygos. Be to, surenkami duomenys apie vėjų kryptis ir stiprumą, jūros užšalimo terminus, ledo storį, bangų kryptj ir aukštj, jūrų ir upių sroves, potvynius bei atoslūgius, ilgalaikius jūros horizonto svyravimus. Kranto ir dugno nuosėdos tiriamos, gręžiant gręžinius. Gręžiama nuo plaustų, o žiemą nuo ledo.
Uostuose laivams remontuoti ir apžiūrėti statomi dokai. Dokas panašus didelę gelžbetoninę dėžę. Projektinės užduoties stadijoje gręžiniai gręžiami doko ašyje ir po tris gręžinius dviejuose skerspjūviuose. Antrajame tyrinėjimų etape gręžiniai gręžiami doko perimetru kas 25-50 m vienas nuo kito. Atliekant lauko bandymus, gruntas bandomas štampais, zonduojamas, tiriamas atsparumas šlyčiai.
Inžineriniai geologiniai tyrinėjimai, kasant kanalus
Kanalai tai stambūs hidrotechniniai įrenginiai su užtvankomis, šliuzais, tvenkiniais ir pan. Pirmajame kanalo tyrinėjimo etape sudaroma 1 : 100 000-1 : 200 000 mastelio inžinerinė geologinė nuotrauka, paskui, remiantis jos duomenimis, kanalo trasos žemėlapis, išilginis ir skersiniai profiliai.
Filtruojantis vandeniui iš kanalo, jame sumažėja vandens. Apsauginės priemonės kovai su vandens filtracija iš kanalų labai brangios ir ne visada patikimos. Todėl, atliekant inžinerinius geologinius tyrinėjimus, reikia parinkti tokią kanalo trasą, kurioje reikėtų atlikti kuo mažiau žemės darbtį ir susidarytų kuo mažesni vandens nuostoliai. Filtruojantis vandeniui iš kanalo, ne tiktai sumažėja jo kanale, bet pakyla ir požeminio vandens horizontas, krantuose atsiranda nuošliaužos.
Hidrogeologiniai kanalo tyrinėjimai atliekami, norint apskaičiuoti vandens nuostolius. Kanalo skerspjūviuose gręžiami 2-5 gręžiniai. Atstumas tarp skerspjūvių — 2-4 km. Gręžiniai gręžiami vienoje ir abiejose kanalo trasos pusėse, atsižvelgiant požeminio vandens tekėjimo kryptį. Gręžinių gylis priklauso nuo požeminio vandens lygio. Kartais jie gali siekti 100-150 m. Kanaluose dažnai statomi šliuzai, kurių paskirtis pakelti ir nuleisti laivus iš viršutinio į apatinį reljefą. Įrengiant kanalus, inžineriniai geologiniai tyrinėjimai panašūs į tyrinėjimus, atliekamus, statant dokus.
https://gruntas.lt/inzineriniai-geologiniai-tyrinejimai-statant-uostus-kanalus/