Dirbame visoje Lietuvoje!

Pamatai – tokie, kokių reikia

Jei netaupote pinigų, statybininkai mielai įrengs pamatus „su atsarga“. Tai bus tiesiog į žemę užkasti pinigai. Tačiau brangūs pamatai dar nereiškia geri. Jei blokai bus padėti nelygiai, ims skilti sienos, jei gruntas neištirtas, gali atsirasti kitų nenumatytų bėdų. Tad kokie pamatai yra geresni, ir, svarbiausia, pigesni?

Skaičiuoti individualiai

Įvairūs šaltiniai nurodo, kad dviejų aukštų pastato pamatų kaina sudaro 15–20 proc. viso statinio karkaso kainos, o jei dar yra ir rūsys, kaina išauga iki 30 proc. Dar brangiau pamatai gali atsieiti, jei namas statomas ant šlaito arba itin drėgnoje vietoje. Abiem atvejais jų konstrukcija bus sudėtingesnė.

Bene dažniausia taupančiųjų klaida yra ta, kad pasirenkamas tipinis projektas. Tipiniai pamatai gali tiesiog netikti, jei ištyrus grunto savybes planuojamoje statybų aikštelėje prireiks gilesnių arba, atvirkščiai, pakaktų ir mažesnių. Pamatai turi išlaikyti visą pastatą, jei jie ima sėsti, mūrinio namo sienos gali trūkinėti. Norint išvengti tokių netikėtumų, reikia apskaičiuoti namo svorį ir grunto tvirtumą.

Kiekviena medžiaga, smėlis, molis ar priemolis, turi konkrečias atsparumo savybes, todėl būtina atlikti grunto tyrimus. Priklausomai nuo to, ar namas karkasinis, mūrinis ar medinis, skiriasi jo konstrukcijų svoris. Nustačius grunto atsparumą, galima sužinoti, kokį svorį jis gali atlaikyti. Projektuotojas nustato ne tik vietą, kurioje geriausia atremti pamatus, bet ir būtiną pamato įgilinimą. Jei apskaičiuota netiksliai, namas ims sėsti ir bus kreivas.

Lengvų namų atveju gilaus pamato laikančiosios savybės išnaudojamos daugiausia 20 proc., o 80 proc. medžiagų ir lėšų, skirtų nuliniam ciklui įrengti, eikvojamos tuščiai. Net tipinį projektą norint pritaikyti konkrečiai vietovei reikia žinoti jos grunto tipą, įšalimo gylį ir gruntinių vandenų kiekį, jų lygį, paviršiaus reljefą. Po žeme paslėpti defektai išryškėja ne iš karto, o juos ištaisyti labai sunku ar visai neįmanoma. Net perkant jau pastatytą namą reikėtų pamėginti apžiūrėti, ar tikrai kokybiškai buvo atlikti vadinamojo nulinio ciklo darbai.

Kas pigiau?

Pirmiausia derėtų pasiskaičiuoti, kiek kainuotų to paties namo pamatų sienutės kvadratinis metras, jei jie būtų liejami statybos vietoje, ir kiek atsieitų, jei būtų montuojami iš gamyklose pagamintų blokų. Mat universalios pamatų kainos nėra, ji priklauso būtent nuo konkrečių „smulkmenų“. Kai prieš kelerius metus darbo jėga buvo labai brangi, surenkami pamatai kainavo gerokai daugiau nei liejami. Šiuo metu sumažėjus darbo užmokesčio fondui, tačiau transportavimui ne ką atpigus, reikia sąnaudas skaičiuoti kiekvienam namui individualiai.

Pagal konstrukciją pamatai skirstomi į juostinius, stulpinius ir ištisinius. Jiems gali būti naudojami natūralūs sunkūs akmenys, ne mažesnės kaip 50 markės betonas ir gelžbetonis, metalas, net raudonos gerai degtos plytos, poliai.

„Viskas priklauso nuo to, kokioje vietovėje vyksta namo statybos. Jei ten yra akmenų, žinoma, pigiausi pamatai išeis juos panaudojus. Jei statome mieste, arti gamyklos ir su technika, patogiausia būtų pamatus įrengti iš jau gatavų blokų. Tikriausiai dabar galima rasti gerokai nupigintų. Iš blokų surenkami pamatai patogiausi ir skubantiesiems: ant jų greičiausiai galima statyti sienas. Kadangi namą stačiausi savo lėšomis, toli nuo miesto ir neskubėjau, man buvo pats parankiausias variantas pamatus lieti. Nusipirkau cemento, žvyro ir pats maišiau skiedinį“, – pasakoja statybų ekonomikos studijas baigęs ir namą per penkerius metus savo bei artimųjų jėgomis pasistatęs Artūras Kindurys.

Jo teigimu, pirmiausia bet kuriuo atveju reikia kviestis specialistą, kad suprojektuotų pamatą konkrečioje vietoje ir konkrečiam statiniui. Juk žiemą gruntas tarsi mėgina išstumti pamatus iš žemės, o pavasarį, tirpstant ledui, traukia gilyn. Skirtingose pamatų vietose, nelygu gruntas, tai gali vykti nevienodai, tad pamatai ima deformuotis ar net skilinėti.

Virš pamatų ir hidroizoliacijos, apsaugančios juos nuo kapiliarinės drėgmės, turi eiti ne žemesnis kaip 0,5 m cokolis. Aplink visą namą dar pravartu įrengti apie 1,5 m pločio su nuolydžiu į lauko pusę apygrindą, kuri saugos pamatus nuo kritulių ir gruntinių vandenų. Skaičiuojama, kad įrengti nulinį ciklą užtrunka nuo 5 iki 30 dienų. Tai priklauso nuo namo dydžio, pamatų sudėtingumo, statybose dirbančios technikos ir žmonių skaičiaus. Jei pamatai liejami, tolesnius darbus bus galima pradėti gerokai palūkėjus.

„Betonas traukiasi dvi savaites. Tolesnius darbus ant „šviežių“ pamatų rekomenduočiau daryti ne anksčiau kaip po 3 mėnesių. Žinoma, dabar yra įvairių betono priedų, kurie tą laikotarpį sutrumpina. Privačiam statytojui, kuris neturi pinigų pertekliaus, aš apskritai patarčiau išlietus pamatus uždengti ir palaikyti iki kitos vasaros. Taip palaipsniui kasmet padarant vis kitus darbus, namą pastatyti įmanoma per penkerius metus. Tad galima apsieiti net be paskolų, tik, žinoma, jau prieš tai reikia turėti žemę ir namo dokumentaciją bei leidimus“, – sako pašnekovas.

Jei pradėtų statyti namą dabar, Artūras pamatus ne lietų juostinius, o darytų gręžtinius, tačiau prieš devynerius metus rajonuose visai nebuvę galimybių reikalingą techniką išsinuomoti. Kad būtų pigiau, namą jis statė savo jėgomis, tėvo padedamas. „Maždaug kas 10 metų statybos keičiasi, atsiranda naujų medžiagų ir technologijų. Pasižiūriu per palydovinę televiziją, kaip stato Vokietijoje ir Amerikoje, tai tik pavydas ima, mes apie kai kurias medžiagas dar nesame girdėję“, – apgailestauja Artūras.

Kaip daromi pamatai?

Nužymėjus būsimo pamato vietą, iškasama duobė. Lieti reikia iškart, nes gruntas gali susipurenti arba jį paveikti krituliai. Molinguose gruntuose įrengiamas ne mažesnis kaip 10 cm betoninis pagrindas arba dviejų sluoksnių hidroizoliacija, kad gruntas nesugertų cemento pieno ir vėliau pamatai nesusiurbtų kapiliarinės drėgmės.

Jei gruntas smėlingas, daroma žvirgždo pagalvė, ji užpilama bitumine mastika, tuomet išliejama plokštė ir galiausiai – pamatas.

Kai norima name turėti rūsį, dažniausiai klojami juostiniai pamatai iš blokelių. Pamato tvirtumui užtikrinti dedama pamatų plokštė, o ant jos montuojami blokeliai. Jei gruntas netvirtas, reikėtų kombinuotų pamatų – ant gręžtinių dėti juostinius.

Vieni tvirčiausių pamatų – poliniai. Į žemę iki 10–12 m gylio įkalami poliai. Jie įrengiami ten, kur gręžtiniai pamatai dėl tam tikrų grunto savybių negali užtikrinti tvirtumo. Tačiau poliniai pamatai yra ganėtinai brangūs.

„Jei nėra rūsio, pamatus įleiskite ne mažiau kaip 1,2 m gylio, Lietuvoje įšalas skaičiuojamas nuo tokio pradmens. Medinės konstrukcijos statiniui naudokite 30 cm pločio pamatinius gelžbetonio blokus, o plytų ar silikatinių blokelių statiniui – 50 cm. Būtinai dėkite ar betonuokite pamatines pagalves, platesnes už pamatus 30 cm, jei aukšti gruntiniai vandenys, o nėra galimybės įrengti polinių pamatų. Iš anksto numatykite vietas, kur bus komunikacijos. Jei visą kaminą mūrysite iš plytų, tai padidinkite pamatų pagalvių plotį. Nelaikančiųjų (medinių karkasinių, lengvo silikato plytų) sienų pamatų plotį galima sumažinti iki sienų storio. Juostiniams pamatams dėkite armatūrą ne mažesnio kaip 20–24 mm skersmens apačioje ir 8–14 mm viršuje“, – dalijasi sukaupta informacija A. Kindurys.

Pasak jo, labai svarbu kokybiškas betono mišinys. Tam tikrai netiks smėlis ir smulkus žvyras su smėliu. Jei neturite galimybės tinkamo nusipirkti, teks pasigaminti sietą ir sijoti. „Betono, kurį pats išbandžiau ir naudojau, sudėtis: 6 kibirai žvyro ir vienas kibiras cemento. Vandens pilti pagal žvyro drėgnumą – 1–1,5 kibiro. Kai karšta, mišinį gaminkite kiek skystesnį ir tiek, kad per 1–1,5 val. sunaudotumėte“, – perspėja pašnekovas.

Taupesni ir naujoviškesni

Manoma, kad įrengiant polinius pamatus gerokai sumažėja žemės darbų apimtis – net 80 proc., palyginti su juostiniais pamatais. Taip pat sumažėja medžiagų kiekis – betono net 40 proc., be to, nereikia ruošti pagrindo.

Pagal įkasimą į gruntą poliai skirstomi į kalamus ir suleidžiamus, kurie gaminami pačiame grunte išgręžtuose kanaluose. Suleisti poliai jungiami monolitiniu gelžbetoniu.

„Nežinau, ar liejami juostiniai pamatai bus pigesni nei surenkami. Mes, pavyzdžiui, naudojame tik sertifikuotą betoną, jį gali tekti vežti iš toli. O jei vežioti toli, tai ir kainuos daugiau, – sako Žydrūnas Drazdas, įrenginėjantis gręžtinius pamatus, kurių viršutinėje dalyje liejamas betoninis monolitas. – Man atrodo, kad gręžtiniai pamatai yra tiesiog patikimiausi, nes juose pakankamai armatūros, o viršutinė monolitinė dalis taip pat liejama su armatūra, tad viskas patikimai surišta. Montuojant pamatą iš blokų, visos dalys yra atskiros ir jei darbas nebus itin kokybiškas, kuris nors blokas gali pasmukti, tuomet patempti ir kitą.

Gręžtinius pamatus galima įrengti ne visur. Jie netinka smėliui, durpei. Kokius pamatus daryti, lemia gruntas ir sprendžia architektas. Tačiau norint projektuoti gręžtinius reikia specialios licencijos, kurią ne visi architektai turi.

Taip ir paaiškėja, kodėl architektai labiausiai mėgsta iš fabrikuose gaminamų standartinių blokų montuojamus pamatus. Mėgsta juos ir statybininkai – jie turi techniką, be kurios čia neišsiversi, galima dirbti sparčiai ir laukti, kol betonas sustings, nereikia. Kitas dalykas, ar tokie pamatai yra patys tinkamiausi konkrečiam statiniui ir pigiausi namo savininkui. Čia mes vėl sugrįžtame prie būtinybės kreiptis į sąmatininką…

Statybose nenusimanantis žmogus yra priverstas pasikliauti samdomų statybininkų žodžiu. Jis ir pasikliauja, o jei vėliau išaiškėja defektai, taiso juos savo lėšomis arba priverstas bylinėtis. Tai ilgas ir sunkus kelias, kuris palengvėtų, jeigu sutartyje su rangovu būtų numatyta jo atsakomybė už galimas papildomas išlaidas, jei darbai bus atlikti blogai.

Sutartyje su projektuotoju taip pat turi būti numatyta jo atsakomybė už galimas papildomas išlaidas, atsirandančias dėl projekto netikslumų.

Deja, dar visai neseniai daugelis būsimų būstų savininkų džiaugėsi, jei apskritai pavykdavo rasti, kas namą statys, o tai gerokai iškreipė užsakovo ir vykdytojo santykius pirmojo nenaudai.

https://www.lrytas.lt/lietuvosdiena/aktualijos/2009/10/16/news/pamatai-tokie-kokiu-reikia-5761255/amp/

© 2024 Ingeo