Kol klaipėdiečiai vis dar ginčijasi, reikia ar nereikia požeminės automobilių stovėjimo aikštelės Atgimimo aikštėje, privataus kapitalo atstovai jau užsakė požeminius tyrimus. Geologai specialia technika suvarpė aikštę aiškindamiesi, ar įmanoma čia statyti požeminius garažus.
Darbus užsakė verslas Kokiu nepajudinamu užnugariu yra garantuoti verslininkai, kad į inžinerinius geologinius tyrinėjimus merkia savo lėšas, net nebūdami tikri, ar taps požeminės aikštelės Atgimimo aikštėje statytojais? Vis dėlto Klaipėdos savivaldybėje skambėjo tikinimai, kad visa ši istorija – krištolinio skaidrumo. „Taip, atestuota geologų komanda gavo savivaldybės leidimą atlikti žemės darbus. To reikia konstruktoriams, statinio pamatų projektavimo darbams“, – leidimų gavimo tvarką aiškino savivaldybės Statybos leidimų ir statinių priežiūros skyriaus vedėjas Gediminas Pocius. Aiškinantis, kokia projektuotojų įmonė ėmėsi šių darbų ir kieno užsakymu tai vykdo, G.Pocius suskubo patikslinti, kad konkursas projektiniams pasiūlymams aikštei sutvarkyti su perspektyva įrengti požeminę aikštelę nėra paskelbtas. „Šie geologiniai tyrimai atlikti ne savivaldybės užsakymu. Kito subjekto užsakymu. Kokio? Koks skirtumas“, – netikėtai nutylėjimo taktikos ėmėsi G.Pocius. Skyriaus vedėjas aiškino, kad požeminių tyrinėjimų ataskaitą savivaldybė gaus nemokamai ir galės ja disponuoti kaip tinkama. O todėl nei žurnalistams, nei visuomenei esą nuturėtų kilti įtarių klausimų.
Statys vandenyje? Kalbinti geologinių tyrimų įmonės „Ingeo“ darbuotojai taip pat labai neslėpė, kad dirba privataus užsakovo prašymu. Įvairiose Atgimimo aikštės vietose geologai per kelias valandas išgręžė septynias 20-ies metrų gylio skyles. Specialiais zondais varpant gruntą buvo aiškinamasi, kas yra po kojomis. Be smėlio, žvyro, molio, akmenų ir net augalijos sąnašinio sluoksnio, geologai aptiko vandeningo smėlio. Yra vietų, kur vandeningas smėlio sluoksnis buvo aptiktas 2–3 metrų gylyje, o kai kur ir 3,7 metro po žeme. „Čia juk visur buvo upė. Ji keitė vagą, kai kur susidarė pelkės, ėmė augti augalija, kaupėsi sąnašos. Taip, didžiausias galvos skausmas statytojui yra vandeningo smėlio sluoksnis. Bet šiuolaikinės technologijos leidžia pastatyti bet ką ir bet kur. Klausimas tik, kiek tai kainuos“, – tikino geologai.
Skaityti daugiau: https://klaipeda.diena.lt/naujienos/klaipeda/miesto-pulsas/kam-atiteks-klaipedos-atgimimo-aikste-762308?psl=2