1. Inžinerinių geologinių ir geotechninių tyrimų gruntų klasifikacija skirta gruntų klasifikavimui vykdant inžinerinius geologinius ir geotechninius tyrimus. Šia klasifikacija privalo vadovautis Lietuvos geologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos ir fiziniai ir juridiniai asmenys, vykdantys žemės gelmių geologinius tyrimus.
2. Klasifikacija parengta pagal Lietuvos standartus LST EN ISO 14688-1: 2018 ir LST EN ISO 14688-2: 2018.
3. Pagal kilmę gruntas yra natūralus arba dirbtinis.
4. Dirbtinis gruntas yra:
4.1. grunto sąvartos – žymenyje prie pagrindinio simbolio pridedama – Mg;
4.2. planingai supiltos sampylos – žymenyje prie pagrindinio simbolio pridedama – Fl.
5. Kai reikalinga, dirbtinis gruntas gali būti detaliau klasifikuojamas kaip natūralus gruntas.
6. Natūralus gruntas pagal sudėtį skirstomas į mineralinį ir organinį.
7. Organinio grunto sudėtyje yra dalis augalinės ir (ar) gyvūninės kilmės medžiagos ir šios medžiagos irimo produktų.
8. Organinis gruntas (O) yra:
8.1. durpės (Pt) – pluoštinės arba amorfinės struktūros gruntas sudarytas dažniausiai iš augalų liekanų. Durpės dar gali būti skirstomos pagal susiskaidymo laipsnį;
8.2. gitija (Gy) – nuosėdos, susidariusios daug maistinių medžiagų turinčiame vandenyje, didžiąja dalimi sudarytos iš suirusių augalų ir gyvūnų liekanų (detrito);
8.3. dumblas (Dy) – nuosėdos, susiformavusios mažai maistinių medžiagų turinčiame vandenyje didžiąja dalimi sudarytas iš organinių medžiagų koloidų;
8.4. dirvožemis (Hu) – virš pamatinės uolienos esantis Žemės plutos sluoksnis, kurį sudaro mineralinės dalelės, organinė medžiaga, vanduo, oras ir gyvi organizmai.
9. Kai natūraliame grunte yra nuo 2 iki 6 % organinės medžiagos, jis vadinamas gruntu su maža organinės medžiagos priemaiša. Kai natūraliame grunte yra nuo 6 iki 20 % organinės medžiagos, jis vadinamas gruntu su vidutine organinės medžiagos priemaiša. Jei organinės medžiagos kiekis grunte viršija 20 %, jis vadinamas gruntu su didele organinės medžiagos priemaiša (organinis gruntas).
10. Mineralinis natūralus gruntas pagal granuliometrinę sudėtį skirstomas į grupes: labai rupų, rupų ir smulkų.
11. Gruntai identifikuojami pagal Lietuvos standartą LST EN ISO 14688-1: 2018, o klasifikuojami tik atlikus laboratorinius granuliometrinės sudėties (pagal standarto LST EN ISO 17892-4: 2017 reikalavimus) ir plastiškumo (pagal standarto LST EN ISO 17892-12: 2018 reikalavimus) nustatymo tyrimus.
12. Labai rupūs gruntai skirstomi pagal dalelių dydį (1 priedas). Jei skiriama antrinė frakcija, tai gruntui suteikiamas išplėstinis pavadinimas (prie pagrindinio simbolio pridedamas antrinės frakcijos simbolis rašomas mažąja raide).
13. Rupių ir smulkių gruntų klasifikavimui būtini laboratoriniai granuliometrinės sudėties ir plastiškumo tyrimai. Remiantis laboratorinių tyrimų rezultatais gruntai klasifikuojami pagal elgseną lemiančius kriterijus – sanklodą (rūšiuotumą) ir smulkiosios frakcijos plastiškumą (2 ir 3 priedai).
14. Kai grunto sudėtyje yra smulkiosios frakcijos, bet jis nepasižymi plastiškumu, tai plastiškumo rodiklis Ip prilyginamas 0.
____________
Inžinerinių geologinių ir geotechninių tyrimų gruntų klasifikacijos
1 priedas
LABAI RUPIŲ GRUNTŲ KLASIFIKAVIMO SCHEMA
| Frakcija, mm | Frakcijos kiekis grunte % | Grunto pavadinimas | Simbolis | |
| Pagrindinis pavadinimas | papildomas pavadinimas | |||
| Didieji rieduliai >630 mm | – | Didieji rieduliai | – | lBo |
| Rieduliai (>200≤630 mm) | <50 | – | su rieduliais | bo |
| ≥50 | Rieduliai (Akmenys) | – | Bo | |
| Gargždas (>63≤200 mm) | <50 | – | su gargždu | co |
| ≥50 | Gargždas | – | Co |
Inžinerinių geologinių ir geotechninių tyrimų gruntų klasifikacijos
2 priedas
RUPIŲ GRUNTŲ KLASIFIKAVIMO PAGAL ELGSENAI SVARBIUS KRITERIJUS SCHEMA
| Grupė | Pogrupis | Grupės simbolis | Pagrindinis pavadinimas | Simbolis | Smulkiosios frakcijos kiekis | Kriterijai | Papildoma pavadinimo dalis pagal elgseną | Papildoma pavadinimo dalis pagal pogrupį |
| Rupus (kai smulkioji frakcija sudaro ne daugiau 35 %) | Žvyras daugiau nei 50% lieka ant 2 mm sieto | Gr | Žvyras (mažiau nei 5% smulkiosios frakcijos) | GrU | 0 – 5 % | CU < 3 ir CC < 1 1 | Tolygiai išrūšiuotas 2, 5 | Žvyras |
| GrP | CU 3-6 ir CC < 11 | Blogai išrūšiuotas 2, 5 | ||||||
| GrM | CU 6-15 ir CC < 1 1 | Vidutiniškai išrūšiuotas 2, 5 | ||||||
| GrW | CU > 15 ir CC 1-3 1 | Gerai išrūšiuotas 2, 5 | ||||||
| GrG | CU > 15 ir CC < 0,51 | Pakopinės sanklodos 2, 5 | ||||||
| Gr – F | Žvyras su maža smulkiosios frakcijos priemaiša 5 – 15% | GrFU | 5 – 15 % | CU < 3 ir CC < 1 1 | Tolygiai išrūšiuotas 2, 5 | Mažai dulkingas-molingas žvyras | ||
| GrFP | CU 3-6 ir CC < 11 | Blogai išrūšiuotas 2, 5 | ||||||
| GrFM | CU 6-15 ir CC < 1 1 | Vidutiniškai išrūšiuotas 2, 5 | ||||||
| GrFW | CU > 15 ir CC 1-3 1 | Gerai išrūšiuotas 2, 5 | ||||||
| GrFG | CU > 15 ir CC < 0,5 1 | Pakopinės sanklodos 2, 5 | ||||||
| GrF | Žvyras su smulkiosios frakcijos priemaiša 15 – 35% | siGr | 15 – 35 % | A linija 4 | Smulkioji frakcija žemiau A linijos elgsena kaip dulkio 2, 5 | Dulkingas žvyras | ||
| clGr | A linija 4 | Smulkioji frakcija auksčiau A linijos elgsena kaip molio 2, 5 | Molingas žvyras | |||||
| Smėlis daugiau nei 50% 2 mm – 0,063 mm | Sa | Smėlis (mažiau nei 5% smulkiosios frakcijos) | SaU | 0 – 5 % | CU < 3 ir CC < 1 1 | Tolygiai išrūšiuotas 3, 5 | Smėlis | |
| SaP | CU 3-6 ir CC < 1 1 | Blogai išrūšiuotas 3, 5 | ||||||
| SaM | CU 6-15 ir CC < 1 1 | Vidutiniškai išrūšiuotas 3, 5 | ||||||
| SaW | CU > 15 ir CC 1-3 1 | Gerai išrūšiuotas 3, 5 | ||||||
| SaG | CU >15 ir CC < 0,5 1 | Pakopinės sanklodos 3, 5 | ||||||
| Sa -F | Smėlis su maža smulkiosios frakcijos 5 – 15 % priemaiša | SaFU | 5 – 15 % | CU < 3 ir CC < 1 1 | Tolygiai išrūšiuotas 3, 5 | Mažai dulkingas-molingas smėlis | ||
| SaFP | CU 3-6 ir CC < 1 1 | Blogai išrūšiuotas 3, 5 | ||||||
| SaFM | CU 6-15 ir CC < 1 1 | Vidutiniškai išrūšiuotas 3, 5 | ||||||
| SaFW | CU > 15 ir CC 1-3 1 | Gerai išrūšiuotas 3, 5 | ||||||
| SaFG | CU > 15 ir CC < 0,5 1 | Pakopinės sanklodos 3, 5 | ||||||
| SaF | Smėlis su smulkios frakcijos priemaiša (15 – 35% ) | siSa | 15 – 35 % | A linija 4 | Smulkioji frakcija žemiau A linijos elgsena kaip dulkio 2, 5 | Dulkingas smėlis | ||
| clSa | A linija 4 | Smulkioji frakcija aukščiau A linijos elgsena kaip molio 2, 5 | Molingas smėlis |
Inžinerinių geologinių ir geotechninių tyrimų gruntų klasifikacijos
3 priedas
SMULKIŲ GRUNTŲ KLASIFIKAVIMO PAGAL ELGSENAI SVARBIUS KRITERIJUS SCHEMA.
| Grupė | Pogrupis | Grupės simbolis | Kriterijai | Simbolis | Pavadinimas pagal elgseną | |
| Smulkus | Dulkis ir molis >50% | F | Takumo drėgnis <35 % | ClL | Mažo plastiškumo molis 2, 3, 5 | A linija U linija |
| SiL | Mažo plastiškumo dulkis 2, 3, 5 | |||||
| ClL – SiL | Mažo plastiškumo molis ir dulkis2, 3, 5 | |||||
| Takumo drėgnis 35 – 50 % | ClM | Vidutinio plastiškumo molis 2, 3, 5 | ||||
| SiM | Vidutinio plastiškumo dulkis 2, 3, 5 | |||||
| Takumo drėgnis 50 – 70 % | ClH | Didelio plastiškumo molis 2, 3, 5 | ||||
| SiH | Didelio plastiškumo dulkis 2, 3, 5 | |||||
| Takumo drėgnis >70 % | ClV | Labai didelio plastiškumo molis 2, 3, 5 | ||||
| SiV | Labai didelio plastiškumo dulkis2, 3, 5 |
2 ir 3 priedų paaiškinimai gruntų pavadinimų sudarymui:
1. CU = d60/d10; CC d30/*2/(d10*d60).
2. Jei gruntas turi ≥20% smėlio tada simbolis „sa“ turi būti rašomas prieš pagrindinį frakcijos simbolį, o žodis „smėlingas“ pridedamas prieš pagrindinį pavadinimą.
3. Jei gruntas turi ≥20% žvyro tada simbolis „gr“ turi būti rašomas prieš pagrindinį frakcijos simbolį, o žodis „žvyringas“ pridedamas prieš pagrindinį pavadinimą.
4. Pagal grunto granuliometrinę sudėtį ir plastiškumą žvyras, kuris turi nuo 15 iki 35% smulkiosios frakcijos turi būti vadinamas tiek pagal granuliometrinę sudėtį, tiek pagal plastiškumo diagramą, padėtį A linijos atžvilgiu pvz. siGrU – dulkingas tolygiai išrūšiuotas žvyras, clGrU – molingas tolygiai išrūšiuotas žvyras.
5. Jei gruntas turi organinės medžiagos simbolis „O“ turi būti rašomas po pagrindinio simbolio, o žodis „organinis“ turi būti rašomas prieš papildomą ir (ar) pagrindinį pavadinimą.