Daugiaaukštėje statyboje pagrindo gruntų savybių gerinimui yprastai naudojami šie metodai: silpno grunto pakeitimas stipriu (smėlio ar žvyro pagalvės. Jų storis priimamas maždaug iki 2 3 pamato papėdės pločių); injektavimas ir giluminis tankinimas. Gruntus reikia tankinti visame pagrindo deformacijų zonos gylyje. Tankinimo būdų yra įvairių, jie parenkami atsižvelgiant į gruntų savybes. Tankinimas kontroliuojamas. Kontroliavimo būdų yra labai daug ir įvairių: imami sutankinto grunto bandiniai, randamas sauso grunto tankis arba poringumas, naudojami statinio zondavimo, o smėliams ir dinaminio zondavimo metodai, sutankintas gruntas bandomas dinaminiais ir statiniais štampais Praktikoje naudojami 5 pagrindiniai gruntų tankinimo metodai: 1) paviršinis (1,5 – 2 m); 2) giluminis (daugiau kaip 2 m; taikomas daugiaaukštęje statyboje); 3) tankinimas statine apkrova; 4) smėlio polių įrengimas (šiuolaikinėje statyboje retai taikomas); 5) dirbtinis vandens lygio pažeminimas.
Taikant paviršinio gruntų tankinimo metodus, tankinimas atliekamas paskleidžiant tankinamą gruntą 15 25 cm sluoksneliais, sudrėkinant vandeniu iki optimaus drėgnio ir tik tuomet pradedamas tankinimas. Kiekvieno sutankinto grunto sluoksnio mažiausias faktinis storis priklauso nuo grunto granuliometrinės sudėties bei nuo jame esančių stambiausių dalelių didumo. Mažiausi tankinamo grunto storiai, priklausomai nuo Dmax turi būti ne mažesni kaip: 12 cm, esant 0/32 mm mišiniui; 15 cm, esant 0/45 mm mišiniui; 18 cm, esant 0/56 mm mišiniui.
Dideliuose statybos objektuose, pamatų pagrindo gruntų sutankinimui galima panaudoti savaeiges mašinas volus, prikabinamus prie turimo transporto arba mažagabaritinius volus. Volų paviršius būna dviejų tipų: lygus ir kumštelinis. Sunkiais volais pravažiavus kelis kartus ta pačia vėže, galima sutankinti iki 0,5 m storio grunto sluoksnį. Analogiškus rezultatus duoda pneumatiniai bei dyzeliniai šokinėjantys trambotuvai (vibrovolai). Kai reikalinga sutankinti esamų silpnų gruntų storesnį sluoksnį (2 3 m), statybų praktikoje naudojamas paviršinio tankinimo metodas sunkiais plūktuvais. Jų masė siekia iki 2…7 tonų. Mėtoma iš 3…7 m aukššio. Tankinant šiuo metodu, viena grunto zona apmėtoma (pamatų duobės dugnas) kelis kartus sunkiuoju plūktuvu pakol gaunamas taip vadinamas atsakas. Šio metodo trūkumas tame, kad palyginus greitai nusidėvi talės skrysčių mechanizmas ir lynai.
Statyboje pagrindo gruntų savybių gerinimui įprastai naudojami šie metodai: silpno grunto pakeitimas stipriu (smėlio ar žvyro pagalvės. Jų storis priimamas maždaug 2-3m.), injektavimas ir giluminis tankinimas. Gruntus reikia tankinti visame pagrindo deformacijų zonos gylyje. Tankinimo būdų yra įvairių, jie parenkami atsižvelgiant į gruntų savybes. Tankinimas kontroliuojamas. Kontroliavimo būdų taip pat yra labai daug ir įvairių kaip, sutankinto grunto bandinių ėmimas, sauso grunto tankio arba poringumo radimas, statinio zondavimo naudojimas, smėliams naudojama dinaminio zondavimo metodas, o sutankintas gruntas bandomas dinaminiais ir statiniais štampais. Taigi, šiame referate mes jums pristatysime įvairiausius būdus, pavyzdžius ir kt. informaciją kaip galima sustiprinti grunto pagrindą tankinant
Šis metodas taikomas stambiems ir vidutinio stambumo smėliams arba puriems piltiniams molingiems gruntams. Dulkiški smėliai vibruojant netankėja. Gruntas pilamas sluoksniais, drėkinamas ir tankinamas iki reikiamo tankio, tai yra iki atsako. Mechanizmų ir įrangos priemonių masė gali siekti nuo 0,25 iki 20 tonų. Tankinamo grunto sluoksnio storis priklauso nuo turimos technikos. Volais, kurie turi lygų metalinį paviršių dažniausiai tankinami rišlūs gruntai. Sluoksnių storis iki 15 cm. Tankinant smėlinius – žvyrinius gruntus, sluoksnelių storiai priimami nuo 5 iki 15 cm. Šio tipo volai rekomenduotini užpilamų pamatų duobių viršutiniam sluoksniui sutankinti. Apatiniai užpilamų pamatų duobių grunto sluoksniai tankinami mažagabaritinėmis pneumatinėmis ar elektrinėmis vibroplokštėmis.
Rišlius ir sušokusius į gabalus gruntus įprastai tankina kumšteliniais volais, kurie gruntui perduoda labai didelį slėgį, kelis kartus viršijantį šio grunto ribinį stiprumą. Tokiomis mašinomis, kurių masė iki 5 t. tankinami 10-15 cm storio grunto sluoksneliai ir viena vėže reikia pravažiuoti nuo 8 iki 18 kartų, jeigu volas sunkus, sveria 25-30 t. tankinamo grunto sluoksnių storis 50-65 cm, o pravažiavimų viena vėže skaičius nuo 4 iki 10.
Kai atliekame tam tikrus statybos darbus (nesvarbu ar trinkeles dedame ar pamatus klojame) visada naudojame vibroplokštę, smėlį ir vandenį. Vibro plokštės darbo plotas yra mažas, todėl reikia kantrybės ją stumdant.