Ms partneriai:
 |
|
Inineriniai geologiniai tyrimai |
|
Tel/Faks: (+370) 46 313132; Mob. tel.: (+370) 620 34668
E-mail: ingeo@ingeo.lt
|
|
| Ms partneriai:
|
UAB "Ingeo" /k
300071349, viesos g. 3, Lt-92317 Klaipda Tel/Faks: (+370) 46 313132; Mob. tel.: (+370) 620 34668 E-mail: ingeo@ingeo.lt |
 |
| Nuo gręžimo tikslo priklauso gręžinio konstrukcija, uolienas ardančio antgalio tipas ir skersmuo, instrumento sukimosi greitis, a?inis; apkrova, praplovimo skysč;io rū?is ir kiekis geologiniai tyrimai ir pan. Grę˛imas vykdomas sraigtais su antgaliais geologija (sraigtinis gręžimas), kaltais nuleid˛iamais ant gręžimas Statinis zondavimas vamzd˛ių; (bekerninis gręžimas), tu?čiaviduriais koloniniais vamzd˛iais su kietlydinio ˛iediniais antgaliais, pakeliant apgręžtas uolienas (koloninis gręžimas) arba semtuvės su vo˛tuvu nuleidimo-pakėlimo bėdų (kalamasis gręžimas).Priklausomai nuo kerno pakėlimo sąlygų (birūs, cementuoti, mink?ti, Pamatų geologiniai tyrimai pamatų tyrimas stebėjimai kieti, abrazyvūs, vandeningi gruntai) taikomas konkretus gręžimo geologiniai tyrimai būdas. Da˛niausiai, kai pjūviai nėra pakankamai ˛inomi arba yra kaitūs, taikomas kombinuotas būdas, kai prad˛ioje gręžiama skirtingu intensyvumu plaunant gręžinio kirtavietė molio skiediniu, Statinis zondavimas vėliau įsigilinama nenaudojant praplovimo skysčius ("sausai)". In˛ineriniuose geologiniuose grę˛iniuose tokiu būdu gręžiama nuo 0.5-1 iki 2-2,5m ilgio reisais. Monolitų paėmimui dažniausiaiStatinis zondavimas gręžiama su minimaliu skiedinio (vandens) praplovimu, ma˛omis gręžimo instrumento apsukomis (50-140 aps/min) ir nedidelio ašinio slėgio geologija sąlygomis (2-3kN), kurį; pasiekti da˛niausiai pakanka tik instrumento Statinis zondavimas svorio GRꞡIMAS LYDINT ZONDAVIMO DARBUS Darbų Pamatų geologiniai tyrimai pamatų tyrimas stebėjimai kompleksą sudaro: gręžimas be kerno pakėlimo (bekerninis gręžimas), kirtavietės išvalymas nuo užgriuvusių uolienų;, geologiniai tyrimai kolonos nuleidimas prie? atliekant statinį zondavimą gręžinyje. Jos pagalba zondavimo instrumentas apsaugomos nuo lankstymosi ir tuo pat metu didesnė dalis sukeliamo krūvio nukreipiama į kirtavietę Zondavimo metu atliekami gręžimo instrumento (50 mm skersmens gręžimo geologija vamzd˛iai) kontroliniai matavimai. Gręžiniai gylio nustatymo paklaida 20-40m gylio gręžiniuose dažniausiai neviršija 5 cm. Pamatų geologiniai tyrimai pamatų tyrimas stebėjimai Apsauginių vamzdžių koloną sudaro 54 mm skersmens gręžimo vamzd˛iai (vidinis skersmuo 40 mm) sujungti 65mm skersmens movomis. Jų Statinis zondavimas ilgis įvairus- nuo 0.5 iki 4m. Todėl visais atvejais galima sujungti reikiamo ilgio koloną. Dažnai tokios kolonos apačioje nuleidžiamas ir trumpas (iki 1m ilgio) koloninis vamzdis. Jo pagalba (ypač kai buvo zonduotas nedidelio storio intervalas) kirtavietė gali būti išvalyta (pergręžta) panaudojant tą pačią apsauginę koloną be papildomo gręžimo instrumento pakėlimo-nuleidimo.NAUDINGųJų geologija IšKASENų PAIEšKA IR žVALGYBA Durpynų paieška, žvalgyba ir išteklių įvertinimas; Nerūdiniū Pamatų geologiniai tyrimai pamatų tyrimas stebėjimai (statybinių iškasenų žvyro, smėlio telkinių paieškos, geologiniai tyrimai žvalgyba ir išteklių įvertinimas; Perspektyvių gintaro plotų paieška ir išteklių įvertinimas; Sudaromi darbų projektai ir sąmatos. Darbai derinami ir registruojami Lietuvos geologijos tarnyboje. Pateikiama geologinė ataskaita su komplektu būtinų žemėlapiųir išteklių įvertinimais PROJEKTAVIMAS Statinis zondavimas Priklausomai nuo esamos komunalinių tinklų infrastruktūros projektuojamas visas vandentiekos kompleksas: gręžinys, vandeniui, geologiniai tyrimai vandentiekis, nuotėkynų, valymo įrenginiai arba atskiros jo dalys. Projektuojam&ų darbų sudėtį lemia gautos techninės sąlygos. Darbų apimtys ir konkretūs techniniai geologija sprendimai priklauso nuo darbų ploto gamtinių sąlygų. geofiziniai tyrimai Gręžinio vandeniui projektą sudaro: aiškinamasis raštas; paraišką gręžiniui įrengti, savivaldybes padalinio išvados dėl projekto rengimo (projektavimo sąlygų sąvadas); Statinis zondavimas gręimas techninė konstrukcijos apra?as; sanitarines apsaugos grie˛to re˛imo ir apribojimą juostą parametrų aprašas; vandens kiekio apskaitos priemonių, galimybės kontroliuoti vandens lygį ir paimti vandens pavyzdį techniniai sprendimai; nuotekų tvarkymo būdo ir jo techninių sprendimų įvertinimas. Kai naujas grę˛inys įrengiamas aprūpinti geriamuoju vandeniu ūkio Pamatų geologiniai tyrimai pamatų tyrimas stebėjimai objektus, individualius sklypus, sodininkų bendrijas, projektas derinamas savivaldybes padalinyje, esant Aplinkos ministerijos regiono aplinkos apsaugos departamento ir teritorinio visuomenės sveikatos priežiūros centro suderinimui. Suderintas gręžinio projektas yra leidimas gręžinį įrengti. Leidimas naudoti grižinys yra jo pasas, įregistruotas geologija Lietuvos geologijos tarnyboje. Prieš geofiziniai tyrimai pradedant darbus, ypač kai yra abejonių dėl projektinio gręęiniai gylio, susitarus su Užsakovu gali būti gręžiamas žvalgybinis gręžinys. Jo paskirtis - surasti negiliai slūgsantį bet pakankamai nuo galimos tar?os apsaugotą vandeningas horizontas Statinis zondavimas įsitikinti ar yra galimybė eksploatacinio grꞲinio įrengimui panauduoti zondavimas gręžimo Pamatų geologiniai tyrimai pamatų tyrimas stebėjimai technika pasitikslinti busimų d. žvalgybinio gręžimo darbai sąnaudos mes vėliau Da˛nai kartu su žvalgyba įvertinama vieta. Priklausomai nuo vandeningo horizonto slūgsojimo gylio gręžimas negilus (iki 30m gylio) arba gilesnis gręžinys vandeniui. Pirmuoju atveju naudojamas lengvesnio tipo gręžimo agregatas, antruoju - galingesnės gręžimo staklės su papildoma įranga. Gręžiniams vandeniui įrengti bendrovė taiko įvairius gręžimo geofiziniai tyrimai būdus-sukamąjį;-rotorinį (da˛niausiai gilesniems geologija gręžiniams), sraigtinį, kalamąjį. Priklausomai nuo Pamatų geologiniai tyrimai pamatų tyrimas stebėjimai projektinio vandens poreikio ir horizonto vandeningumo gręžinio skersmuo Statinis zondavimas gali būti nuo 112 iki 190mm ir daugiau. Gręžiniai tvirtinami 90, 125 arba 140 mm skersmens plastmasiniais PVC analogi?kais PN 10 klasės vamzdžiais. Gilesni gręžiniai da˛niausiai įrengiami pirma nuleid˛iant apsauginį (da˛nai plieninį) ir po geologiniai tyrimai jos - vidinį - filtrinę koloną. Darbin, vandens priėmimui skirta, filtrinės kolonos dalis - filtras- tai da˛niausiai plastikinis (PVC) perforuotas 90, 125 arba 140mm skersmens vamzdis apvyniotas kaproniniu tinkleliu. įrengiant grą˛inę su plienine filtrine kolona (gana retai ir da˛niausiai tik gyliuose gręžiniuose), gali būti naudojami metaliniai filtrai su geofiziniai tyrimai žalvariniu tinkleliu. Atskirais atvejais naudojami plyšiniai, dvigubi filtrai ir kt. įrengimas gręžinai tarp filtro ir gręžtskylė Pamatų geologiniai tyrimai pamatų tyrimas stebėjimai sienelės esanti ertmė užpilama žvyro užpildu. Tokiu būdu sudaromas papildomas gamtinis mechaninio valymo filtras bei padidinamas filtracinio kontūro plotas. Prie? filtrinė kolona nuleidimą da˛nai atliekami geofiziniai tyrimai gręžinyje. Jų tikslas - parinkti optimaliausią filtro darbinės dalies vieta vandeningame sluoksnyje. U˛baigiant gręžimas įrengimas vandeningas sluoksnis geofiziniai tyrimai i?valomas kompresoriaus arba giluminio siurblio pagalba. Bandomojo i?pumpavimo metu matuojami vandens statinis ir dinaminis lygiai, gręžinio debitas ir pabaigoje paimami mėginiai vandens analizei. Gręžinio apsaugai nuo galimos pavir?ines tar?os ˛iotyse montuojama armatūra arba hermeti?kas dangtis. Pagal susitarimą su U˛sakovu ˛iotyse gali būti įrengta hermeti?ka po˛eminis siurblinę (hidroforinę). Po grę˛inio Statinis zondavimas vandeniuiį rengimo ir išbandymo U˛sakovui pateikiami: gręžinio projektas suderintas su aplinkosaugos ir visuomenės sveikatos Pamatų geologiniai tyrimai pamatų tyrimas stebėjimai priežiūros ir vietinės savivaldos institucijomis ; vandens geologija cheminės analizės rezultatai įvertinti pagal geriamojo vandens standartą nustatytos formos gręžinio pasas su Lietuvos geologijos tarnybos specialistų at˛yma apie gręžinio registraciją geologiniai tyrimai gręžinių kadastre; sumontuotos vandens pakėlimo ir tiekimo įrangos (giluminis siurblys, hidroforas ir kt.) eksploatacijos instrukcijos; garantiniai įsipareigojimai Pagal užsakovų techninius projektus gręžiame įvairaus gylio iki 400mm skersmens geofiziniai tyrimai gręžtskyles poliniams pamatams, tvorų nešančioms konstrukcijoms tvirtinti, aikštelių drenažo įrengimui ir drenažas kt. įvertiname statybos aikštelių grunto savybes pamatų projektavimui ir valymo įrenginių optimalių konstrukcijų parinkimui. Esant būtinumui kartu su partneriais galime atlikti detalius gruntų lauko ir laboratorinius tyrimus. Gręžiame inžinerinius geologinius geologiniai tyrimai gręžinius su mėginių (monolitu) paėmimu ir kt. įrengiame gruntinio požeminio vandens monitoringo (stebėjimo) gręžinius geofiziniai tyrimai projektuojamiems, statomiems objektams arba šalia veikiančių objektų Prieš gręžinio vandeniui projektavimą arba įrengimą pravartu iš anksto žinoti i? kokio vandeningo horizonto ir kokiomis sąlygomis galėsime išgauti reikiamą vandens kiekį Statinis zondavimas geologija Kvalifikuotai įvertinti valymo Pamatų geologiniai tyrimai pamatų tyrimas stebėjimai Iš anksto atlikta geofizinius tyrimus ˛valgyba, ypač ma˛iau ištirtose arba sudėtingos sandaros teritorijose, yra naudinga ir darbo vykdytojui ir užsakovui. Tokia informacija leidžia tiksliau numatyti busimą darbų sudėtį apimtys ir kainą, pasitikslinti projektuojamos įrangos techninius duomenis. įrengiant gręžinį vandeniui žvalgyba jo projektuojamoje vietoje bus atlikta bendrovės sąskaita. žvalgybiniais gręžiniais galime nustatyti šachtinio (kastinio) šulinio gylį, jei jus geofizinius tyrimus dėl vienokią ar kitokių aplinkybių būtent taip Pamatų tyrimai pamatų tyrimas stebėjimai numatėte apsirūpinti vandeniu. Po žvalgybos galėsite tiksliai nustatyti medžiagų ir darbo sąnaudas. Kartu tai yra patikimas apsidraudimas nuo skaud˛ių netikėtumų, kai pradėjus kasimo darbus ir pasiekus kokių 20-30 metrų gylį vanduo šulinyje taip ir nepasirodo. Pamatų tyrimai pamatų tyrimas stebėjimai Atlikti žvalgybą verta ir perkant sklypus naujai statybai arba su esančiais geologija objektais, kur neišspręstas vandens tiekimo klausimas. Patikima geologiniai tyrimai informacija apie sąnaudas vandens tiekimo problemoms spręsti padės Jums tiksliau įvertinti tokio sklypo patrauklumą geologinio žvalgybinio darbo patirtis maksimalus Užsakovo poreikio tenkinimas; konkurentabilios ir individualios kainos ir nuolaidos; optimalūs individualūs techniniai sprendimai; šiuolaikinių sertifikuotų med˛iagų ir įrangos taikymas; darbų kompleksiškumas ir kokybė savalaikis užsakymų vykdymas; garantijos, konsultacijos, techninis aptarnavimas pogarantiniu laikotarpiu. Visiems gręžiniams vandeniui Statinis zondavimas nepriklausomai nuo gręžinio gylio, vartotojų skaičiaus ir projektinio debito nustatyta tvarka sudaromas projektas. Projektavimo darbams pradėti būtina i? vietines savivaldos padalinio gauti technines sąlygas arba išvadas dėl projekto rengimo. Techninių sąlygų ir išvada projektui rengti išdavimo tvarka parai?kos forma pridedama prie paraiškos būtina dokumentų gręžinio paso i?davimo Pamatų tyrimai pamatų tyrimas stebėjimai procedūrų nustato savivaldybes institucijos. Da˛niausiai kartu su geologija parai?ka pateikiami: objekto (objektų), kuriam tiekti vandenį Statinis zondavimas projektuojamas gręžinys nuosavybės teisę įrodantys dokumentai, sklypo ribų planas ir toponuotraukos duomenys. Kai gręžinys vandeniui ir kiti vandentiekos elementai projektuojami keliems geofizinius tyrimus vartotojams arba jų įrengimas yra susijęs su kaimyninių sklypų savininkų įsipareigojimais tokių objektų Pamatų tyrimai pamatų tyrimas stebėjimai eksploatacijai, prie˛iūrai arba su tam tikrais jų ūkinės veiklos apribojimais, būtina turėti tokių asmenų ra?ti?kus projektuojamo gręžinio vietos derinimus GRęžINIų GRęžIMO BūDAI GRęžINIAI VALSTYBINIAM GEOLOGINIAM, INžINERINIAM GEOLOGINIAM IR NAUDINGųjų IšKASENų KARTOGRAFAVIMUI GRęžIMAS SU KERNU IR MONOLITų PAėMIMU GęžIMAS LYDINT ZONDAVIMO DARBUS litologinio. Geologinis zondavimas. Statinis zondavimas pjūvio suskirstymui (stratifikavimui) patikimam vandeningų horizontų parinkimui 1:200 ir 1:500 masteliu (su detalizavimu iki 1:50): var˛ų savaiminis potencialas bei natūralaus gama Pamatų tyrimai pamatų tyrimas stebėjimai spinduliavimo tyrimas metodai pateikiame diagrafijos diagramas (kreivės) su sluoksniai suskirstymu. šachtinis šulinys - tai tik laikina išeitis , kai nėra elektros giluminio siurblio geologija pajungimui arba techni?kai neįmanoma panaudoti rankinę pompą geologiniai tyrimai vandens pakėlimui iš gręžinio. šulinys įrengimo kaina, daugeliu atveju, yra nei kiek ne ma˛esnė už gręžinio vandeniui įrengimo sąnaudas. Kastiniai šuliniai eksploatuojamas pirmas nuo paviršiaus slūgsantis gruntinis vandeningas horizontas. Tokio horizonto vandens kokybė da˛niausiai yra tiek bloga, kad jį tik sąlyginai galima vadinti geriamu vandeniu. įsirengus gręžinį vandeniui, Pamatų tyrimai pamatų tyrimas stebėjimai, hidrogeologija Geologiniai tyrimai, geologija, monitoringo Statinis zondavimas geologija, kvartero geologija, geologiniai tyrimai, geologija, inžinerinė geologija, geologiniai- inžineriniai tyrimai, inžinieriniai, gruntų geologiniai tyrimai, geotechniniai tyrimai, gręžinių gręžimas, geologija gruntų sutankinimo patikra, gruntinių vandenų monitoringas, monitoringas, geologiniai stebėjimai, hidrogeologija geologija, geologiniai, geologiniai- inžineriniai, inžinieriniai, gruntų geotechniniai, tyrimai, geologiniai, gręžinių gręžimas, gruntų sutankinimas, patikra, monitoringas, hidrogeologija Geologiniai tyrimai, geologija, monitoringo geologija, kvartero geologija, geologiniai tyrimai, geologija, inžinerinė geologija, geologiniai- inžineriniai tyrtimai, inžinieriniai, gruntų geologiniai tyrimai, geotechniniai tyrimai, gręžinių grunto, Pamatų geologiniai tyrimai pamatų tyrimas stebėjimai sutankinimo patikra, gruntiniai vandenys monitoringas, monitoringas, geologiniai stebėjimai, hidrogeologija Geologiniai tyrimai pamatai inžinerine geologija grežinių grežimas gręžinių vandens gręžiniai konsultacijos, projektų parengimas, monitoringas, geologiniai tyrimai PAV poveikio aplinkai vertinimas, Inžineriniai geologiniai tyrimai Hidrogeologiniai tyrimai, Geodinaminio stabilumo monitoringas, geodinaminis, geodinaminis zondavimas, stabilumas darbai akvatorijoje, dugno reljefas, dugno reljefo baltijos jūros, baltijos jūroje, kuršių marių, marios, kuršių, batimetrija, tyrimai, izopachitos Batimetrinių žemelapių sudarymas, batimetriniai žemėlapiai, dugno gylio pokyčiai erdvėje geologija ir laike analizė Batimetriniai žemėlapiai, dugno skanavimas, magnetometrija, šononės lokacijos sonaras, šononė lokacija, side scanning sonar, sidescanning, sidescan, batimetriniai. Tyrimai uosto statybai rekonstrukcijai gilinimui, Geodeziniai matavimai Geofiziniai tyrimai sausumoje, Geofiziniai tyrimai jūroje, akvatorijoje, Inžineriniai geologiniai tyrimai Inžineriniai geologiniai tyrimai vykdomi pramoninei ir civilinei statybai arba rekonstrukcijai, taip pat hidrotechniniuose (krantinės, pirsai bei pan.) objektuose. Tyrinėjimai atliekami pagal užsakovo pateiktą arba vykdytojo sudarytą techninė užduotis Priklausomai nuo u˛duoties, lauko darbų metu yra atliekamas gruntų statinis zondavimas (CPT) bekabeline statinio zondavimo įranga Geotech grunto mechaninėms savybėms nustatyti ir gruntų klasifikavimui, gręžiami gręžiniai gruntų identifikavimui (aprašymui) ir pavyzdžių Pamatų geologiniai tyrimai pamatų tyrimas stebėjimai paėmimui, nustatomas gruntinio vandens lygis (gylis nuo žemės pavišiaus), paimami vandens ėminiai laboratorinei analizei. Atliekant geologija tyrimus šalia pastatų yra kasami ir aprašomi šurfai, atliekamas po pamatu esančių gruntų dinaminis zondavimas rankiniu zondu. geologiniai tyrimai Kiekvienam projektui atestuoti geologai inžinieriai paruošia profesionalią ataskaitą, kuri atsakys į visus klausimus susijusius su gruntais ir jų savybėmis. Mes turim Lietuvos Geologijos tarnybos išduotą Statinis zondavimas leidimą tirti žemės gelmes Hidrogeologiniai tyrimai, monitoringas hidrogeologiniai tyrimai vykdomi vandens gręžinių, šulinių ir pan. objektų įrengimui, siekiant nustatyti vandens debitą vandens cheminė sudėtis įvertinti vandens kokybę Požeminio vandens monitorigo vykdymą Lietuvos Respublikoje reglamentuoja teisės aktų Remiantis šiais dokumentais atliekami potencialių taršos šaltinių ekohidrogeologiniai ekogeologiniai tyrimai, ruošiamos požeminio vandens monitoringo . Požeminio vandens monitoringas vykdomas tokiuose potencialiai aplinkai pavojinguose objektuose naftos verslo bendrovių teritorijose; geologinių tyrimų Pamatų geologiniai tyrimai pamatų tyrimas stebėjimai programos Geologija - visuomenei pritarė šiai programai ir pavedė Lietuvos geologijos tarnybai organizuoti jos įgyvendinimą iš skiriamų biudžeto asignavimų. Valstybininiė geologinių tyrimų programa Geologija - informacija apie žemės gelmes ir jų geologija i?šteklius, būtina pramonės ir žemės ūkio plėtrai, formuoti aplinkos apsaugą ir aplinką, sveikatos apsaugai, reguliuoti ūkinę veiklą apsaugai nuo stichinių nelaimių ir geologiniai tyrimai nepalankių geologinių procesų. Per programos Geologija - projektai, Visų darbų rezultatai, kaip ir buvo numatyta . Apibendrinti geologinių tyrimų programos Geologija - Programos rezultatų medžiaga geologija pateikta Lietuvos Respublikos Vyriausybei. Valstybinių geologinių tyrimų svarbiausias rezultatas - nauja informacija, kuri jau savaime yra nacionalinis turtas. Valstybinių geologinių tyrimų naudą visuomenei galima įvertinti keliais, i?teklių. Vien išgaunant kietos naudingos iškasenos kasmet už gamtos išteklius. šie mokesčiai u˛ išgauta nafta požeminių ir Pamatų geologiniai tyrimai pamatų tyrimas stebėjimai mineralinų vandenų daugelį kartų didesni. Gauta nauja geologinė informacija tiesiogiai padidina subalansuoti žemės geologiniai tyrimai gelmių išteklių naudojimas ir kartu valstybės pajamas. (degalinės, naftos bazės ir etc.) Monitoringo metu specialia elektrine rulete matuojamas požeminio vandens lygis gręžiniai išvalomi elektriniu panardinamu siurbliu laukuose nešiojamu matuokliu išmatuojama vandens temperatūra, vandenilio jonų skaičius (pH), oksidacinis geologija redukcinis potencialas (Eh).Visa naudojama įranga atitinka šios rūšies darbams keliamus reikalavimus. šio monitoringo kontroliuoti potencialiai nestabilios šlaito dalies būklė stebint indikatorinių rodiklių parodymus. Smiltynės kranto ir Kuršių marių povandeninio šlaito kompleksiniai stebėjimai. geologiniai – hidrogeologiniai tyrimai preciziniai geodeziniai matavimai batimetriniai povandeninės šlaito dalies matavimai duomenų analizė atlikta eile standartinių programų. Batimetrinių Pamatų geologiniai tyrimai pamatų tyrimas stebėjimai žemėlapių sudarymas, dugno gylio pokyčiai erdvėje ir laike analizei panaudotas yyrimai uosto statybai, rekonstrukcijai, gilinimui Klaipėdos valstybinio jūrų uosto teritorijoje (sausumoje ir akvatorijoje) geologinių tyrimų organizavimas ir vykdymas geologinių tyrimų įranga atitinka keliamus reikalavimus. mechanizmų – plaukiojanti platforma zondavimo darbai metu. Geodeziniai matavimai matavimų tikslas – geologinė geologija objektų koordinavimas erdvėje. Sausumoje tokius darbus akvatorijoje tai globalaus geologiniai tyrimai pozicionavimo sistema GPS. Tam naudojamas diferencialinis GPS imtuvas Trimble matavimų paklaida neviršija 1 metro, o atlikus Pamatų geologiniai tyrimai pamatų tyrimas stebėjimai papildomą duomenų apdorojimą ši paklaida siekia 0,1 metro. Daugumai sausumoje vydomų geologinių tyrimų tikslumo šio prietaiso galimybės . Projektavimas, statinių techninė Pamatų geologiniai tyrimai pamatų tyrimas stebėjimai ekspertizės, statinių ekspertizė, topogeodeziniai tyrimai,pamatai, pamatų tyrimai geologiniai tyrimai, turto vertinimas, verslo vertinimas, konsultavimas statybos klausimais. Kernavė – tai vienas svarbiausių ir archeologijos požiūriu įdomiausių paminklų Centrinėje bei Rytų Europoje. Nuslinkus ledynams, maždaug prieš 12000 metų čia atsikraustė pirmieji gyventojai. Nuo to laiko Kernavė niekada nebuvo ilgesniam laikui apleista. Čia žmonės gimdavo, augdavo, dirbdavo, kariaudavo, mirdavo ir buvo laidojami. Todėl kompaktiškoje 196,2 h teritorijoje aptikta ir daugiau ar mažiau tyrinėta daugiau kaip 40 įvairių epochų paminklų (ištirta virš 7780 kv.m ploto). Tai leidžia apžvelgti ne tik atskirus mūsų proistorės etapus, bet ir rekonstruoti ištisą gyvensenos bei laidosenos šiame regione raidą. Daugelis Kernavėje tyrinėtų perkasų atrodė kaip storas įvairiausių laikotarpių kultūrinių sluoksnių pyragas. Kiekvienas sluoksnis jame – tai neįkainojamas Kernavės proistorės puslapis. Profesionalūs archeologiniai tyrinėjimai pradėti 1979 m., nuslinkus Mindaugo sosto piliakalnio rytiniam šlaitui (vad. doc. P. Kulikauskas, A. Luchtanas, VU). Aptikti 4 – 14 a. kultūriniai sluoksniai. 1979 m. tyrinėta ir dalis gyvenvietės, buvusios šiaurės rytinėje Lizdeikos kalno piliakalnio papėdėje (I tūkst. vidurys – antra pusė). Nuo to meto archeologiniai kasinėjimai Kernavėje vykdomi kiekvieną vasarą. 1980-82 m. buvo tęsiami ir užbaigti Mindaugo sosto piliakalnio archeologiniai tyrinėjimai (MA Istorijos instituto ir VU jungtinė ekspedicija, vad. R. Volkaitė–Kulikauskienė). 1981 m. pradėtas kasinėti vėlyvojo geležies amžiaus pilkapynas, esantis apie 2 km į šiaurės vakarus nuo Kernavės (vad. P. Kulikauskas, VU). Ištirti 2 iš 23 čia esančių pilkapių. 1983 m.: ištirti dar 3 pilkapiai minėtame pilkapyne (vad. A. Luchtanas, VU); pradėti didžiausio piliakalnio Kernavėje – Pilies kalno – kasinėjimai (MA Istorijos instituto ir VU jungtinė ekspedicija, vad. R. Volkaitė-Kulikauskienė); išaiškinta atvira geležies amžiaus gyvenvietė (1-7 m.e.a.), buvusi už 400 m į pietvakarius nuo piliakalnių, Neries pirmoje viršsalpinėje terasoje (vad. A. Luchtanas); apie 200 m į rytus nuo minėtos gyvenvietės, prie pat Neries, aptikta akmens amžiaus gyvenvietės liekanų. Nuo 1984 m. archeologinius tyrimus vykdė VU istorijos katedros ekspedicija (vad. A. Luchtanas). 1984 m.: ištirtas dar vienas pilkapis Kernavės pilkapyne (II tūkstm.po Kr. pradžia); toliau tyrinėjant geležies amžiaus gyvenvietę prie Neries, patikslinta jos chronologija – 3-5 a. 1985 m.: tęsiant Pilies kalno piliakalnio tyrinėjimus, nustatyti du pagrindiniai jo naudojimo etapai: I tūkstm. vidurys ir 13-14 a.; vykdant sausinimo darbų archeologinę priežiūrą, pavyko nustatyti fortifikacinio elemento – griovio, skyrusio Mindaugo sosto ir Aukuro kalno piliakalnius – struktūrą; Aukuro kalno piliakalnio papėdėje aptikta daug 13-14 a. radinių.1986 m. pradėti (vykdyti ketverius metus iš eilės) archeologiniai tyrinėjimai Pajautos slėnyje, melioracijos metu barbariškai apardytoje zonoje, ten aptikus medinio kelio liekanas, akmenų grindinius, išverstus pastatų sienojus. Siekta išsiaiškinti paminklo pobūdį, chronologiją, nustatyti užimamą teritoriją. Slėnyje aptiktas 60-130 cm 13-14 a. kultūrinis sluoksnis. Stratigrafiškai žemiau buvęs medinis kelias – medgrinda – datuotas I tūkstm. viduriu. Tyrinėjimai leido rekonstruoti viduramžių Kernavės miesto planą, dalinę gatvių struktūrą. Miestą sudarė kunigaikščio pilis-rezidencija (Aukuro kalno piliakalnis) su ją saugojusiais priešpiliais (Mindaugo sosto , Lizdeikos kalno piliakalniai) bei du gyvenamieji amatininkų ir pirklių kvartalai. Vienas jų – aukštutinis, maždaug 2 ha ploto - Pilies kalno piliakalnyje, kitas – žemutinis, 10-12 ha ploto - Pajautos slėnyje. Tęsėsi žvalgomojo pobūdžio darbai Kernavės apylinkėse. 1987 m. rytiniame dabartinio miestelio pakraštyje aptiktas ir tyrinėtas 15-17 a. kultūrinis sluoksnis. 1989 m. apie 100 m nuo Neries, šalia Mitkiškių vienkiemio, aptikti pavieniai mezolito epochos titnaginiai dirbiniai bei neolito ir ankstyvojo bronzos amžiaus kultūriniai sluoksniai. Ankstyvajame geležies amžiuje šioje vietoje buvo plokštinis kapinynas su degintiniais krūsniniais kapais. Tyrinėjant plotą pušyne 30 m nuo upės, į pietus nuo Pilies kalno, rasta neolito laikotarpio titnaginių dirbinių, pirmųjų mūsų eros amžių ūkinė duobė bei viduramžiais datuota duobė, greičiausiai turėjusi apeiginę paskirtį – spėjama čia buvus viduramžių Kernavės alkvietę. Apie 1 km į pietus nuo piliakalnių, abipus Kernavės upelio žiočių, aptiktos dar dvi gyvenvietės: dešiniajame krante - neolitinė bei pirmųjų amžių po Kr., kairiajame – romėniškojo laikotarpio. Arčiau Neries surasta neolitinių bei ankstyvojo žalvario amžiaus titnaginių dirbinių, skaldos. Į rytus nuo minėtų gyvenviečių, pirmoje Neries terasoje, aptikta brūkšniuotos bei grublėtos keramikos. Žvalgant ketvirtosios upės terasos pakraštį, apie 0,4 km į rytus nuo Lizdeikos piliakalnio, atrastas penktasis Kernavės piliakalnis – Žvalgakalnis, datuotas 13-14 a. 1989 m. archeologinių tyrinėjimų geografija bei mastai išsiplėtė, vietos muziejų reorganizavus į savarankišką valstybinį Kernavės archeologijos ir istorijos muziejų-rezervatą, vadovaujamą ist. m. k. Vytauto Ušinsko. Rezervato (192,6) statusas apsaugojo šį unikalų archeologijos paminklų kompleksą nuo tolimesnio niokojimo – arimo, melioravimo, statybų. Muziejuje įsteigtas archeologijos skyrius, vadovaujamas archeologo A. Jankausko, pradėjo dirbti archeologai D. Vaičiūnienė, G. Karnatka, A. Kuzmickas. iuo metu archeologijos skyriuje dirba archeologai dr. G. Vėlius, R.Vengalis, skyriui vadovauja dr.prof. A. Luchtanas. 1989-90 m. muziejaus ekspedicija vykdė tyrinėjimus senųjų Kernavės bažnyčių vietoje (vad. A. Jankauskas), 1991 m. – vad. G. Karnatka. Čia atidengti 1739 m. statytos Kernavės bažnyčios bei varpinės ir 16 a. koplytėlės pamatai. Bažnyčia buvo pastatyta ant 14 a. pabaigos – 17 a. kapinių. 1990 m. tyrinėta romėniškojo laikotarpio gyvenvietė Kernavėlės upelio dešiniajame krante, apie 300 m nuo Neries (vad. V. Ušinskas). Aptikta geležies lydymo krosnelė. Be ryškesnių rezultatų kasinėta Semeniškių kaimo teritorijoje bei šiaurinėje Kernavės miestelio dalyje. 1990-91 m., 1993 m. tęsiami įvairių epochų gyvenviečių ir ankstyvojo geležies amžiaus kapinyno Pajautos slėnyje tyrinėjimai (VU Archeologijos ir etnologijos katedros ekspedicija, vad. A.Luchtanas). 1991 m. toliau tiriant menamos Kernavės alkvietės vietą, aptiktas neolito laikotarpio, III tūkst. pr. Kr. kultūrinis sluoksnis su gausybe titnaginių radinių. 1992-1993 m. tyrinėta Aukuro kalno piliakalnio aikštelės vakarinė dalis (VU ekspedicija, vad. A. Luchtanas). Stratigrafiškai išsiskyrė trys pagrindiniai apgyvendinimo horizontai bei keturių gaisrų pėdsakai. Piliakalnis apgyvendintas 1 a.pr.Kr. Vėlyvosios brūkšniuotosios keramikos kultūros gyvenvietė buvo sunaikinta gaisro. 3 a. po Kr. susiformavo kultūrinio sluoksnio horizontas su ankstyvąja grublėtąja keramika. 5 a. viduryje čia stovėjusi pilis, priešų užpuolimo metu sudeginta. Piliakalnyje vėl intensyviai gyventa I tūkst. antroje pusėje – II tūkst. pradžioje. Viduramžiais Aukuro kalnas virto pagrindine Kernavės pilimi, kunigaikščio rezidencija. Aptikti gaisrų pėdsakai, likę nuo 1365 m. ir 1390 m. kryžiuočių užpuolimų. Tęsiami darbai Pajautos slėnyje (vad. G. Karnatka). 1992 m. žvalgomieji tyrimai (vad. A. Kuzmickas) vykdyti Semeniškių kaime, taip pat viduramžių miesto pietrytinėje pusėje, kur aptikta romėniško laikotarpio keramikos, pačios mūsų eros pradžios arimo žymės. Kasinėjant 16-19 a. dvarvietę rytiniame Kernavės pakraštyje, buv. Kriveikiškių kaimo vietoje, aptikti krosnių padai bei daug 16 a.pab.-18 a. koklių (vad. A. Jankauskas). 1994 m. vėl tyrinėjami ankstyvojo geležies amžiaus kapinynas bei įvairių epochų gyvenvietės Pajautos slėnyje (VU ekspedicija, vad. A. Luchtanas). Kultūrinių sluoksnių stratigrafija analogiška anksčiau tirtiems. Surasti kapai: du degintiniai ir vienas griautinis. Tais pačiais metais pradėtas tyrinėti 1993m. aptiktas 13-14 a. Kernavės miesto kapinynas, surastas už 100 m į šiaurę nuo penktojo Kernavės piliakalnio – Žvalgakalnio (vad. G. Vėlius). Surasta daug turtingų griautinių kapų, prabangių importinių įkapių. Kapinynas tyrinėtas iki 1999 m. (išskyrus 1997 m.) ir 2002 m. Nustatytos paminklo ribos, teritorija, chronologiniai rėmai – 13a. vidurys-1390 m. 1994 m., tyrinėjant senųjų Kernavės bažnyčių šventorių (planuojant įrengti piliakalnių apžvalgos aikštelę), aptiktas anksčiau tirtų 14 a. pab. –17 a. kapinių pietinis kraštas (vad. G. Karnatka). 1995 m. tęsiami miesto Pajautos slėnyje tyrinėjimai (VU ekspedicija, vad. A. Luchtanas). 1996-1997 m. paminklosauginiais tikslais baigta tyrinėti namų valdos ardoma senovės gyvenvietė prie Neries (VU ekspedicija, vad. A. Luchtanas). Patikslinta brūkšniuotosios keramikos kultūros egzistavimo šiame regione pabaiga bei naujos kultūros su ankstyvąja grublėtąja keramika pradžia – 2-3 a. sandūra. Aptikti akmens amžiaus epochų mezolito bei neolito, taip pat senojo geležies amžiaus ir 13-14 a. (beveik suardytas) kultūriniai sluoksniai. Surasti dar du degintiniai ankstyvojo geležies amžiaus kapai. 1998 m. pavasarį upelio griovoje, esančioje už 200 m į šiaurę nuo Lizdeikos piliakalnio, polaidžio vandens į paviršių buvo išplauta daug 13-14a, keramikos, gyvulių kaulų. Pradėti archeologiniai tyrinėjimai, siekiant išsiaiškinti naujai surasto paminklo pobūdį, teritoriją, tikslesnius chronologijos rėmus (Kernavės muziejaus ekspedicija, vad. D. Vaičiūnienė). Tyrimai tęsiami ir 1999-2001 m. Po 1,6-2 m storio sąnašiniu sluoksniu aptiktas iki 2,7 m gylio 13-14 a. kultūrinis sluoksnis. Ištirta sodybos kiemo dalis, aptverta tvora, aptiktas šulinys. Pastatų dar nerasta, tačiau sluoksnis turtingas atsitiktiniais 13-14 a. radiniais. ie tyrinėjimai parodė, Kernavės viduramžių miestas buvo kur kas didesnis nei manyta iki šiol – sodybų būta ne tik slėnyje, piliakalniuose, bet ir viršuje, ketvirtoje antsalpinėje terasoje. 2002 m. Pajautos slėnyje, numatomo renovuoti kelio vietoje, buvo kasami žvalgomieji šurfai (VU ekspedicija, vad. A. Luchtanas). Aptiktas iki 0,5 m storio I tūkstantmečio pirmosios pusės gyvenviečių kultūrinis sluoksnis. 2003m. minėto kelio vietoje, Pajautos slėnyje, ištirtas virš 2000 kv.m plotas (VU ekspedicija, vad. A. Luchtanas). Aptikti 2-5 a. kultūriniai sluoksniai, taip pat akmens amžiaus bei 13-14a. Kernavės radiniai. 2004 m. tyrimai Pajautos slėnyje buvo tęsiami (vad. R. Vengalis). Rytinėje renovuojamo kelio atkarpoje aptiktas 2-3 a. gyvenvietės kultūrinis sluoksnis, surasti unikalūs Romėniškojo laikotarpio radiniai. Tais pačiais metais aptiktas 14 a. sodybos kultūrinis sluoksnis už 100 m į šiaurę nuo Pilies kalno piliakalnio. Tyrimai (vad. D. Vaičiūnienė) parodė, kad viduramžių Kernavės sodybos supo miestą į šiaurę nuo piliakalnių. 2005 m. tyrinėtas viršutinis Kernavės miestas (13-14 a.), vad. G. Vėlius. Aptiktas to meto sodybos kultūrinis sluoksnis, kuriame rasta daug juvelyrinių ir odos dirbinių.14 a. antroje pusėje sodybos vietoje iš vietinės balų rūdos buvo gaminama geležis. Surastos geležies liejimo krosnių liekanos, daug šlako, molinių vamzdžių, skirtų orui į krosnis įpūsti. ių metų archeologinių tyrimų naujiena! 2006 m., tyrinėjant viršutinį Kernavės miestą aptikta itin reta moneta, papildžiusi Kernavės archeologijos ir istorijos muziejaus numizmatinę kolekciją. Monetos averse pavaizduotas valdovas su karūna ant galvos, aplinkui taškinis apvadas ir legendos fragmentas ...I : ... . Reverse pavaizduotas žvėris (liūtas), virš jo totoriška tamga, sudaryta iš dviejų persipynusių širdžių. i moneta skiriama Jogailai, manoma, kad ji kaldinta tarp 1387-1390 m. is monetų tipas vienas rečiausių tarp pirmųjų LDK monetų, iki šiol jų buvo žinomi tik 23 vnt. iš 4 radimviečių (Utena, Narkūnai, eimyniškėliai, Vilnius). Taigi, archeologiniai tyrimai, vykdomi Kernavėje nuo 1979 m., aprėpė visas šiame Baltijos regione egzistavusias kultūras 12 tūkstančių metų laikotarpyje. Tyrinėti įvairiausio pobūdžio paminklai – įtvirtintos ir atviro tipo gyvenvietės, fortifikaciniai įrengimai piliakalniuose, viduramžių miestas, kulto vieta, istorinių laikų dvarvietė bei bažnyčios ir eilė kitų. Aptikti įvairių epochų laidojimo paminklai atspindi pomirtinio pasaulio suvokimo raidą šiame krašte skirtingais proistorės laikotarpiais. Atskleista brūkšniuotosios keramikos kultūros laidosenos paslaptis. Patikslinti pagrindinių čia egzistavusių kultūrų raidos etapai. Viduramžių miesto bei kapinyno tyrinėjimai suteikė daug neįkainojamos informacijos apie miestų ir valstybingumo pradžią Lietuvoje. Tyrinėtų Kernavės archeologinių paminklų grandinėje dar vis trūksta kelių grandžių. Žinomos akmens amžiaus gyvenvietės, bet nerastas nė vieno kapo. I tūkstm. pab.-II tūkstm. pr. paminkluose – priešingai: Kernavę supančiuose miškuose surasta daugybė laidojimo paminklų – pilkapių, o gyvenvietė su ryškesniu kultūriniu sluoksniu kol kas nerasta. Iki šiol netyrinėtas Lizdeikos kalno piliakalnis – kas slypi jame? Tiksliai nelokalizuota Vytauto funduota pirmoji Kernavės bažnyčia. Tai tik keli iš daugelio iki šiol neatsakytų klausimų. Tirtų archeologijos objektų muziejifikavimas, parodymas natūralioje aplinkoje – vienas muziejaus prerogatyvinių planų. iandieninė mokslinių tyrimų skyriaus veikla ir tolimesnių tyrimų planai orientuoti ne tik į neatsakytų mūsų proistorės klausimų sprendimą, bet ir į jau tyrinėtų paminklų reprezentavimą, pateikimą visuomenei įvairiomis formomis: leidyba, ekspozicijos plėtra, rekonstrukcijos vietoje. Tuo tikslu archeologinius tyrinėjimus planuojama derinti su tiriamo objekto muziejifikavimo perspektyvomis. Artėjant Lietuvos valstybės tūkstantmečiui 2009 m., aiškia prerogatyva tampa Kernavės viduramžių palikimas. Platesni bei detalesni miesto Pajautos slėnyje bei piliakalnių tyrimai gal būt leistų rekonstruoti bent nedidelę dalį Mindaugo laikų Lietuvos sodybos, miesto, pilies. |